sveikata

sveikatà sf. (2) K 1. H180, R, MŽ, Sut, N, M, Š, Rtr, DŽ organizmo būklė, kai normaliai veikia visi organai; bendra organizmo būklė: Žmogui brangiau[sia] tai sveikatà: kad i vargiai gyveni, bile sveikas KzR. Visas turtas sveikatà – ar dideliam, ar mažam Skdt. Jaunystė, sveikatà – tai visas linksmumas Km. Su bitukėm ir linksmumas, ir sveikatà LKT365(Dsm). Su sveikãtoms negaliu sakyti, ka sveika, negaliu sakyti, ka ligonas Nv. Nebėr sveikãtos, nebėr kada gyvent Adm. Nėr sveikãtos – žmogus gyveni stuobrio vietoj Klt. Iš nebūk nieko atėmė pusę sveikãtos Pls. Kuo tolyn, tuo mažyn sveikatà Dglš. Tėvelis mažos sveikãtos tebuvo, ir ejom visi vaikai tarnauti Lž. Kap tik sveikãtos nėr, i vargas Arm. Kaži kiek da ma[n] sveikatà leis gyvęt? Jrb. Šiemet, matyt, neleis sveikatà daug dirbt – po namus kad kiek krutėsiu Mžš. Nėr tos sveikãtos kap seniaus Dgp. Da bobutė prie sveikãtai Skp. Su sveikatà negaliu girtis Vlkv. Vaikai dar̃ jau sveikãtą padėję (praradę) jauni Dg. Sveikãtos nebturu nė lopo End. Blogiausia, kap nėr sveikãtos Stk. Ko benorėti mums sveikãtos: jau vaikai seni paliko Šts. Ką čia senam tą sveikatą žiūrėt Kdn. Mama liguosta, be sveikãtos buvo tokia LKT105(Lkv). Kad kas įdėtų naują širdį, tą sveikãtą, tai gyvenk i gyvenk Krž. Žiūrėk, ka neapsirgtai, sveikãtos nepagadintai Jz. Sveikãtą praradau, koja pradėjo skaudėti Als. Tas gėrimas sveikãtą gadina Pp. Paseno ir sveikatà, ir viskas Ūd. Vis tiek išdyla, ir gana, ta sveikatà Alv. Silpna mano sveikatà, tik adatom gyva Mrj. Jo sveikatà šįmet kaži ko i nesmarki Jrb. Nekokia sveikatà: nė rankų turiu, nė kojų Skdv. Kad man ramesnis gyvenimas, ir mano sveikatà būtų kitokia Ūd. Ir jis buvo mažos sveikatos J.Jabl. Kas čia sveikatà: jau baigias dienos Šmk. Misli, su sveikatà mirsi – vis tiek sirgsi Mrs. Vis bailė ir bailė – kokia čia gali būt be sveikatà Kp. Tik akims [skundžiuos], su kita sveikatà, ačiū Dievui Gr. Buvo ligonijoj ilgai ir gulėjo, nelabai prie sveikãtos LKT300(Všn). Su visa sveikatà (visai sveiki) grįžom namo Dkš. Visur apsiblaškiau, o sveikatos neradau Šts. Trupuliuką pasitaisė sveikatà Krm. Tas žmogus sveikatà ir darbu negali (ir nesveikas, ir nedarbingas) Rm. Anas nuog jaunų dienų kvaksi su sveikatà (sirguliuoja) Arm. Mano sveikata pukši kap žalios malkos krosny Mrj. Karalius nesmagus, blogsta, menkėja, blykšta ir eina iš sveikatos (ps.) M.Katk. Ji dėl to vaikino griaužėsi i baigė sveikãtą Stak. Po nedaugi darbujau, aš maniau, kad sa[vo] sveikãtos nesuvalgysiu (neprarasiu) Kls. Abiem rankom gaudžiau sveikãtą (stengiausi likti sveika) An. Kame tos sveikãtos begausi, ka lipto galas nebtolie Yl. Kap sveikãtos turėtum, tai gerai būtum Nmč. Dabar mum kaipgi gali sakyt – ir mėsos, ir obalių, tik turėk sveikãtos Mžš. Sveikãtos apsaugos ministerija DŽ¹. Sveikãtos tikrinimas NdŽ. Niekas tiek sveikatos nestiprina kaip grynas oras Pt. Sveikãtos (gydomasis) vanduo KI537. Šilta sveikãtos versmė KI537. Uogos, grybai, riešutai, sveikatos žolelės – nei sėtos, nei akėtos miško gėrybės rš. Čia, sveikatos ieškodamas, pažadėjau visą vasarą išbūti J.Bil. Jeigu negaliu karvės išsilaikyt, tai musėt sveikatà pakrypus Pg. Man labai neramu, kad brangi Tamstos sveikatýtė pakrypo A.Baran. Jis nuopuolį turėjo sveikatos J. Dievas duos – atgausi visą sveikatą P.Vaičiūn. Dievs sveikãtą mielą tau dovanoja K.Donel. Tėvyne Lietuva, mielesnė už sveikatą! rš. Sveikatẽlė mun yra brangi Stl. Ligonio sveikatė̃lė gerėja Kt. Na kaip, močiute, tavo sveikatėlė? Ašb. Tamistos sveikatos atejom pasiteirauti S.Dauk. Jei sergi ..., aš priduosiuot sveikatą P. Veselnykai iš eilės geria in jaunųjų sveikãtą ir meta pinigų LKT206(Ig). Tą taurę jis gėrė ne tiek mano sveikatai, kiek savo nesveikatai J.Jabl. Dieveris taurę gerdamas sveikatai mūsų martelei KlvD122. Nuog ligų kūną jo saugok, didę sveikatą ... duok Mž57. Nėra ... sveikatos kūne mano Mž468. Idant mumus ... Dievas duotų sveikãtą DK73. Teikis prieg kūno sveikatai duot mums visa gera čionai PK21. Ir ne tep vysta darže kvietkeliai, kap sveikatà brangioji DrskD197. Jaunas mėnulaiti, dangaus karalaiti, tau aukso karūna, o man sveikata LTR(Kp). Kad jis vilkėtų tais marškinužėliais be kūno, dūšios, be sveikatė̃lės JV136. Sveikatą sumigrąžinai KN32. Sveikas iš rojaus išejęs būk, medi, kuris sveikatosp vaisium tavo vedi SGI144. ^ Į akis pažiūrėjęs sveikatos neklausi VP17. Mano sveikata – kito liga B. Tokia tavo liga kap kito sveikatà KzR. Ta tavo liga kaip muno sveikatà Trk. Pats nepasiimsi nė tos ligos, nė sveikãtos Jnš. Dievas davė ligą, duos ir sveikatą LTR(Trg). Kap Dievas žmonėm sveikatą dalino, regėt ir tavo tę būta Kpč. Žinai, vaikele, sveikatà bėga ne metais, ne mėnasiais, ale dienom Slk. Liga raita joja, sveikata pėkščia vaikščioja LTR(Jrb). Sveikatà aplink apeina, o liga stačiai ateina Trš. Čiaudi kaip sveikatos ieškodamas KrvP(Sv). Seno sveikata – jauno liga PPr102. Sveikata ir už auksą brangesnė PPr233. Geriau turto netekti negu sveikatos nustoti KrvP(Mlt). Sveikata turtus sukrauna PPr234. Sveikata už viską meilesnė Nj. Kad sveikatos žmogus nebeturi, tai nieko ir nebereik Sln. Didžiausias turtas – sveikata KlvK. Už pinigus ir sveikatą nusipirksi PPr302. Bliūde žmogaus sveikatà (ji priklauso nuo maisto) Trgn. Išbėgti gėda, išbėgus – didi sveikatà Slnt. Kad Dievas dovanot tau sveikãtą (toks linkėjimas) Dglš. Į sveikãtą! (linkėjimas užgeriant) DŽ¹. Į sveikačiùkę ir pačiukę kaip kačiukę! (juok. sakoma nusičiaudėjusiam) Lkš. Į tavo sveikãtą, į mano žyvatą! (juok. sakoma geriant svaigalus) Bgt. Nu, sveikãtą gražią! (sakoma užgeriant) Srj. Kad pavalgei, tai in sveikãtos Šlčn. Nešiok į sveikatą, nešiok [batus] K.Saj. ║ išgėrimas su linkėjimu būti sveikam, gyvuoti: Kieno sveikatą gert B. Kad tavo sveikãtos negeria, tai tu i neatsišauk OG88. Gėrimas pro sveikãtą KI537. Po motinos išgėrė sveikatą ir vaikai J.Jabl. 2. fizinis pajėgumas, stiprumas, jėgos: Reikia sveikãtos tokiam maišui pakelti DŽ¹. Yrėmės, kiek tik turėjom sveikãtos NdŽ. Lygios sveikãtos buvo abudu Dsm. Vasarą tai aš drūta: nežinau, iš kur ir sveikatà imas Ūd. Reikia sveikãtą išmankštyt Vlkv. Tai da, sakyk, geležinė sveikatà, kad tokiam amžy da tiek padirbi Mžš. Reikėjo gelžinę sveikãtą turėti, ka gyventi norėjosi Pp. Kai žmogus nesveikas, tai ir nėra sveikãtos Paž. Vaikams visą sveikãtą atidevė Grdm. Neturės sveikãtos dėl to, kad anie jauni išsiblaškę Nmk. Sveikãtą padėjau darbuos (bedirbdamas) Dkš. Jy padės sveikãtą tais vaikais Lp. Pusė sveikãtos darbuos liko Prn. Kiek dulkių prigerdavai, kiek sveikãtos padėdavai [bekuldamas]! Mšk. Daug dideliai sveikãtos žmonys padeda par rūkymą i par gėrimą Krž. Sveikãtos nebė[ra], nebgali su jaunaisiais beiti bedirbti Tl. Koją pro koją nebepakelu – toki be sveikata Dr. Sveikãtos i valgyt neturiu Bb. Dvidešimt pirmus metus turėjau – pačio[je] sveikãto[je] Gsč. Sveikãto[je] mirė – jaunas vyras Pvn. Aš mislinau, ka[d] mano sveikãtos ir girnom nesumals (buvau labai stipri) Pv. To molio daug (apie stambų žmogų) – sveikãtos nebėra! Krš. Darbo yr ligi valiai mano sveikãtai Rs. Anas prie sveikãtai (dar stiprus) LD425(Sv). Nėra persenęs, ale jau ne prie sveikãtos Vp. Tas tai nebejaunas, ale da sveikãtoj Slm. Tokios sveikãtos kaip jo reikia paieškot: centnerį pažasty nešas Sb. Kai sveikãtoj buvau, ir darbinykas buvau, ir visų myliamas Pl. Ne mano sveikãtai karvę vest an ganyklą Rm. Be ragų buvo, sunku vedžiot, o kai pradeda zyliot, tai jau ir vyro sveikatà nesuvaldysi Mlt. To vieno karbo mano sveikãtai gana nešt Pc. Dirbt nesduoda – sveikãtos maža Sug. Tos sveikãtos tiek tėr, tai rankas atkišus dirbu Nm. Kad sveikãtos būt, tai dirbk ir juokis Šmn. Ne sveikatà, ale naravu piliu [bulves į maišą]: nesu stipra Aln. Savo sveikatà pjovė medžius Dg. Tėvo sveikatà gyvena, i gatava (išnaudoja tėvą) Klt. Dabar, matai, tik protu gyvena, ne sveikatà LKT336(Dkšt). Nebe mano sveikatà (instr.) žemės tąsytie Ds. Ne mano sveikatà malkos skaldyt Slk. Neturiu sveikãtos tiekai pakelt Zr. Prisrinktum [malkų], tik ne sveikatà parsnešt Klt. Skliutu tašyt tai reikia sveikãtos Nmč. Atsigulu, pasilsiu, tai man pusė sveikãtos Všn. Kai šiteip durnai dirbsi, nuskirs sveikatà, ir gana Alks. Aš sveikãton buvau Drsk. O, jis drūtas: turi daug sveikatos Žž. Dvasno[ja] par dienas – iš kur tos sveikãtos turės! NmŽ. Nuog sveikãtos nusmušiau Rod. Iš sveikãtos išsimušiau visai Aln. Sveikatà nekelia sunkiai krutėt Dglš. Ne mano sveikatà laidyt (melžti) LKT397(Asv). O čia prie arkliam man po sveikãtai (pakeliamas darbas) Aps. Dirbau kaip arklys, sveikãtos turėjau Kdn. Jo sveikatà kai voro (menka) Jrb. Kokia čia tavo sveikatà – kaip žvirblio: nė dviejų pūdų nepakeli Rd. Mano sveikãtą tik per tvorą išmest Vrn. Likučiais sveikatos užnešė man paskutinį diktą ypą (smūgį) M.Katk. Kiek turi sveikatos, jau pasirodo iš to, jog du pūdu gali toli nunešti dantyse Blv. Aš jum būsiu gaspadorius senon senystėlėn, mažon sveikatėlėn (d.) Vlk. Todrin žalnierius sveikatà sava smurtuoja DP211. ^ Botagas arkliui sveikatos neprideda, tik avižos KrvP(Ds). Sveikata ne didume, ale pečiuose LTR(Rm). Jaunas – sveikatà, o senas – priepročiu Ds. I akvatos, i sveikãtos reikia in darbą Dglš. Kur akvata, tai sveikatà Ob. Kano sveikatà, to ir teisybė Lnkv. Duodi kryžių – duok sveikatos Krž.

◊ árklio (bríedžio, jáučio) sveikãtą turėti būti labai stipriam: Ir arklio sveikatą turėdamas vienas tiek nepadarysi Ėr. Labai stiprus buvo, dviejų arklių sveikãtą turėjo Grž. Jaučio sveikãtą vyras turi Dbk. Turėjau briedžio sveikãtą Ig.

gaĩdžio sveikatà liguistas: Po ligos liko gaidžio sveikatà Mrj.

į sveikãtą eĩti (išeĩti) duoti naudos: Kitam ir keiksmas eina į sveikatą LMD(Vlk). Ilgainiui mano bičiulio gabumai buvo valdžios vyrų plačiai panaudoti – ir tai išėjo jam į sveikatą B.Sruog.

išilgaĩ (išil̃gai Erž) sveikãtos per nugarą (kirsti): Privijo [kvailys] brolius, kirto po vieną išilgai sveikatos, pralenkė ir nujojo ing veseliją BsPII119(Srd). Atsinešė jos vielų botagaitį ir pradėjo jai (laumei) išil̃gai sveikãtos surėžt Sch244. Tykai pas'ėmęs kliūbinį ir po tam prišokęs drožė išilgai sveikãtos Jrk120. Kas bus, kad pataikęs išilgai sveikatė̃lės užsmogsiu Jrk103. Kad aš jam duosiu išilgaĩ sveikãtos – ilgai atsimins Rs. Atžindulys kad traukė seniui išilgai sveikatos ir jį užmušė Jd.

iš visõs sveikãtos: Mėšlą vežiau labiai sunkiai, plėšiau iš visos sveikãtos Mžš. jõ (jū̃sų, támstos) sveikatà K.Būg psn. pagarbus kreipimasis į vyresnį ar kilmingesnį asmenį: Jo mylista, jo sveikata SD156. Jo sveikãtai kalbininkui Jonui Jablonskiui šį darbą skiria KŽ. Senuosiuose raštuose vietoj tamsta vartojami junginiai jūsų sveikata, tamstos sveikata LKKVI32. Bet ir drąsumas jūsų sveikatos neregėtas! LzP. Jūsų sveikata norėtų man padėti Lpn114. Aš atėjau prie jūsų sveikatos maldoti N. Priminsime jūsų sveikãtomus šešis neabejotinus artikulus DP257.

kíek sveikatà nẽša (ìšneša); kaĩp sveikãtos tùri iš visų jėgų, smarkiai: Dabar tai dirba, kíek tik sveikatà nẽša, o kai išties kojas, kas tada dirbs! Gs. Gyriau, kíek sveikatà nẽšė Lb. Daviau, kiek mano sveikatà ìšneša Pn. Vejama skriejo tiek skubėdama, kiek sveikata nešė Pt. Va, kap varnos rėkia, kàp sveikãtos tùri – bus šalna Ad.

nuo sveikãtos nukrỹpti apsirgti: Kad prie tiekam darbų nuo sveikatos nenukryptumei A.Baran.

per sveikãtą apie mušimą: Neklausyk tik tu manęs: kai užsidirbsi per sveikatą, kelis mėnesius minėsi! Srv. sveikãtą atim̃ti (išgérti)

1. padaryti ligotą, besveikatį: Àtėmė anas man jaunystoj sveikãtą, ir be čėso reiks po žemyna palįst Vrnv. Sūnui ūkinykas sveikãtą išgė́rė Šln.

2. išvarginti, pareikalauti didelių pastangų: Kiek sveikãtos àtima, kol arklį gauni Ėr.

sveikãtą ė́sti (griáužti) nervinti, įkyrėti, erzinti: Paršai sveikãtą man ė́da: atsikeliu anksti, tai jie jau i grajina (žviegia) Jon. Nebegriáužk, vaikeli, tu mano sveikãtos Kvt.

sveikatà nẽša yra jėgų: To[ji] žalytė [karvė], jėgu sveikatà nèš, reiks auklėt (auginti) Mžš. Dirbkim, kol sveikatà nẽša Kt.

sveikãtą nèšti bėgti, nešdintis: Ans kudašių neša, t. y. bėga, sveikãtą nẽša JIII89.

sveikãtą suė́sti privarginti, prinervinti: Kiek tu mano sveikãtos suė́di, kai prisigeri End.